Kokie dažniausia tradiciniai lietuvių amatai?

Kaip ir kiekviena tauta, lietuviai taip pat garsėja savo nacionaliniais amatais. Kai kurie iš jų, atsiradę dar senovės Lietuvoje populiarūs ir klestintys iki šių laikų. Tradiciniai amatai laikomi ne tik neatsiejama lietuvių tautos istorijos dalimi, bet ir pramonės ar gamybos vystymosi pagrindu. Visiems besidomintiems tradiciniais lietuvių amatais ar norintiems pagilinti žinias apie juos, pristatome kelis dažniausius lietuvių amatus.

Puodininkystė

Lietuvoje lipdyti rankomis pradėta IV tūkstantmečio pr. m. e., o nuo X amžiaus pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas. Dažniausiai būdavo žiedžiami puodai, lėkštės, kiti indai. Vystantis šiam amatui plėtėsi gaminių rūšys bei žiedimo technika. Indai pradėti puošti įvairiais ornamentais, papildomomis detalėmis. Šiomis dienomis iš molio gaminami ne tik indai, bet ir suvenyrai, plytos, interjero dekoracijos.

Medžio apdirbimo amatai

Medžio drožyba yra vienas iš seniausių amatų Lietuvoje. Medžio drožybos gaminiai apima labai platų spektrą – nuo pirmųjų medinių maisto ruošimo įrankių iki baldų ar medinių skulptūrų. Vėliau medžio drožybos amato srityje išsivystė dvi atšakos – kryždirbystė (medinių kryžių drožyba) ir dievdirbystė (medinių religinių simbolių gamyba). Šiuolaikinė medienos pramonė siūlo įvairiausių gaminių – nuo baldų, pirčių ir įvairių statinių iki smulkių medinių suvenyrų.

Kalvystė

Lietuvoje kalvystės atsiradimo pradžia laikomas 500 m. pr. Kr. laikotarpis. Išmokę lydyti geležį, lietuviai pradėjo gaminti pirmuosius žemdirbystei skirtus įrankius – kirvius, noragus, pjautuvus. Tuomet gaminiai buvo gaminami rankiniu būdu, naudojant kūjį ir priekulą. Vėliau vystėsi metalo lydymo technologijos, pradėti naudoti metalo virinimo mechanizmai. Dabartiniu laikotarpiu kalvystė gerokai pažengusi. Šio amato žinovai, gaminantys išvaizdžias dekoracijas, metalo vartus, prabangius laiptus dažnai šį pomėgį paverčia pragyvenimo šaltiniu ar net verslu.