Ketaus židiniai – brangesnis, tačiau funkcionalesnis pasirinkimas

Ketus visada buvo labai populiari medžiaga židiniams. Šios medžiagos gaminimo procesas buvo ištobulintas gerokai prieš plieno gamybą, tad natūralu, jog pirmieji židiniai buvo išlieti iš geležies. Malkomis kūrenamų židinių pakuros yra gaminamos iš ketaus arba plieno. Nors ketus turi daugybę pranašumų, šiuolaikiniai židinių modeliai gaminami derinant abu šiuos metalus. Reikėtų pabrėžti, jog lyginant su plienu, ketus kur kas geriau atiduoda šilumą. Ši medžiaga nesideformuoja esant aukštai temperatūrai, o štai plienas gali pakeisti savo parametrus dėl linijinio šiluminio plėtimosi koeficiento, kuris yra 65–85 procentais didesnis nei ketaus. Jei uždaro židinio durys pagamintos iš plieno, tai laikui bėgant pamatysite, kad jos sunkiau darinėjasi, kai kur galite pastebėti erozijos pažeidimų. Visgi, plieno pranašumas yra kaina. Juo labiau, kad esant aukštai temperatūrai plienas nebijo mechaninių pažeidimų ar smūgių.

Ketaus židiniai turi nemažai pranašumų, tad išskiriami šie pagrindiniai privalumai: ketus itin atsparus karščiui ir temperatūros pokyčiams, todėl dėl šios priežasties nemažai automobilių variklių yra pagaminti būtent iš šios medžiagos. Taip pat ketus yra labai tvirta medžiaga, tačiau gali būti gana nesunkiai išgręžta ir suformuota, kaip pavyzdžiui, krosnelės. Kai ketus įšyla, jis puikiai paskirsto šilumą kitose patalpos dalyse, taip pat iš jo galima pagaminti labai dekoratyvius židinius, nes yra nesunkiai išlankstomi ir kitaip apdirbti.

Svarbu paminėti, kad ketui lengvai gali būti pritaikytas emalis, kuris suteikia dar daugiau dekoratyvios apdailos ir funkcionalumo. Ketinių židinių projektavimas ir gamyba gali atsieiti gana brangiai. Gamintojas tam tikslui privalo turėti liejyklą. Be to, kiekviena detalė turi brangią, meistriškai sumontuotą struktūrą.