Teisės ištakos ir formos

Teisinė sistema yra taisyklių ir gairių sistema, veikianti per visuomenines institucijas elgesiui valdyti. Teisės formacijai įtakos turi konstitucija ir joje aprašytos teisės. Teisinė sistema apima politiką, ekonomiką ir visuomenę bei veikia kaip socialinis mediumas ryšiams tarp žmonių.
Teisinės sistemos istorija yra glaudžiai susijusi su civilizacijos vystymusi. Pirmųjų teisės kodeksų atsiradimas siekia Senovės Egipto laikus – 3000m.pr.Kr. Antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą buvo suformuoti du gerai žinomi teisinės sistemos aprašymai – Hamurabio kodeksas, sukurtas Babilone, ir Senasis Testamentas. Vystantis civilizacijai, teisinė sistema vis labiau taikėsi prie socialinių normų bei tuometinės filosofijos. Šiais laikais, yra išskiriamos kelios teisės formos: Tarptautinė, konstitucinė ir administracinė, baudžiamoji, sutartinė bei nuosavybės teisė.
Tarptautinė teisė gali apibūdinti tris reiškinius. Tarptautinė viešoji teisė apima santykius tarp nepriklausomų valstybių. Šios teisės formos šaltiniai yra praktika ir sutartys tarp suverenių valstybių (kaip kad Ženevos konvencija). Įstatymų konfliktas numato, kurios valstybės jurisdikcijoje turėtų būti išklausytas konfliktas ir kurios valstybės teisinė sistema turėtų būti pasitelkta tam konfliktui išspręsti. Europos Sąjungos teisė yra pirmas ir, kol kas, vienintelis tarptautiškai priimtos teisinės sistemos pavyzdys. Turint omenyje didėjančias pasaulinės ekonomikos integracijos tendencijas, daugelis regioninių susitarimų siekia įgyvendinti tokį modelį.
Konstitucinė ir administracinė teisė reglamentuoja valstybės vidinę santvarką. Konstitucinė teisė apima vykdomosios, įstatymų leidžiamosios, teismų ir žmogaus teisių bei laisvių santvarką. Dauguma jurisdikcijų yra patvirtinusios Teisių bilį – svarbiausių piliečio ir valstybės teisių rinkinį, kurio pagrindinė paskirtis yra ginti šias teises nuo pažeidimų. Administracinė teisė yra teisės atšaka, kuri valdo administracinių įstaigų ir valdžios veiklą. Kaip sistema, administracinė teisė tvarkosi su valdžios vienetų, kurie yra nacionalinio reguliavimo sistemos dalis, sprendimų priėmimu.
Baudžiamoji teisė yra susijusi su nusikaltimais ir bausmėmis už juos. Ji taip pat reglamentuoja nusikaltimų, kurie pripažintini turį pakankamai žalingą socialinį poveikį apibrėžimą ir sankcijas už juos. Baudžiamosios teisės pažeidimai yra laikomi ne tik pažeidimais prieš atskirus asmenis, bet ir prieš visą bendruomenę. Šiuolaikinė baudžiamoji teisė buvo gerokai paveikta socialinių mokslų, ypač nuosprendžio ir teisinių tyrimų klausimu. Šios srities teisinės paslaugos .
Sutartinė teisė apima vykdytinus pažadus. Bendrosiose sutarties jurisdikcijose, trys pagrindiniai elementai yra būtini sutarčiai sukurti: pasiūlymas ir jo priėmimas, svarstymas bei nutarimas užmegzti teisinius santykius. Svarstymas reiškia, kad kiekviena sutarties šalis siūlo vertybes mainais už kitos šalies vertybes.
Nuosavybės teisė valdo materialinius dalykus, kuriuos žmonės vadina „jų pačių“. Ši teisinė sistema reglamentuoja asmens teises į turtą, kuris skirstomas į dvi rūšis: realųjį ir asmeninį. Realusis (kitaip nekilnojamasis) turtas nurodo žemės ir objektų susijusių su ja nuosavybę. Asmenine nuosavybe vadinama viskas kitas – objektai, kuriuos galima transportuoti.
Taigi, teisinė sistema yra nuo senovės integruojama vieninga sistema, apimanti visas valstybės ir asmens egzistavimo sritis. Teisė taipogi nurodo visuomenės elgesio normas bei sankcijas už jų nesilaikymą ir apibrėžia teisines normas sutarčių ir turto klausimais. Teisinės paslaugos atliekamos Lietuvoje.